Ar žinojote, kad 95% kūdikius auginančių tėvų naudoja vienkartines sauskelnes, o jų per pirmuosius vaiko gyvenimo metus prireikia net iki 6000 vienetų? „Mūsų šeimos gyvenimą galima būtų apibūdinti taip: be tikslo neperkame, be reikalo neišmetame“, – sako jau 13 metų daugkartiniais vystyklais ir tvariu gyvenimo būdu besidominti judėjimo „Mano vystyklai“ sumanytoja ir įkūrėja Asta Buitkutė. Ar gali tvarus kūdikio auginimas būti džiaugsmingas ir paprastas? Gal tereikia įgyti reikiamų žinių ir apsupti save palaikančiais bendraminčiais?
A. Butkutė Miesto Laboratorijoje ves „Aktyvių piliečių fondo“ finansuojamą seminarų ciklą „Kaip užauginti zero waste vaiką“ ir dalinsis žiniomis apie vystyklus ir tvarų kūdikio kraitelį. Paklausta, ką svarbiausio tėvai turėtų žinoti šia tema, Asta sako, kad svarbiausia žinia yra ta, kad misija auginti zero waste vaikus – tikrai įmanoma. Ir tai tikrai nėra nei brangu, nei sudėtinga. Nebūtina pradėti dairytis vien brangių ekologiškų prekių ar madingų zero waste produktų – tikroji tvarumo esmė yra principas: sumažink vartojimą, panaudok daiktus daug kartų, perdirbk (angl. reduce, reuse, recycle).
Pirmiausia pašnekovė rekomenduoja pagalvoti, ar tikrai jums ir jūsų vaikams reikalingi visi jums siūlomi daiktai ir ar tikrai jų reikia visų iš karto. Ji ragina nebijoti rinktis jau naudotus daiktus, ypač jei jų kokybė, saugumas ir pagrindinės funkcijos nenukentėjusios, o nebereikalingus daiktus perleisti tiems, kuriems jie dar galėtų praversti arba tiesiog atiduoti perdirbti. Asta tikina, kad nebūtina visko nusipirkti dar iki gimdymo, daugelį dalykų suspėsite įsigyti jau vaikeliui gimus, kai to tikrai prireiks.
Asta, su vyru auginanti tris dukras – 12, 10 ir 5 metų, sako ekologija pradėjusi domėtis, kai laukėsi pirmagimės. Pirmieji kuklūs žingsniai buvo šiukšlių rūšiavimas, aplinkai draugiškesnės kosmetikos ir buitinės chemijos naudojimas.
„Tuo metu tai apskritai buvo gana nauja – ekologiškų prekių buvo galima įsigyti tik mažose krautuvėlėse kur nors Senamiestyje. Natūralu, kad laukiantis kūdikio iškilo įvairių klausimų, pavyzdžiui, dėl sauskelnių. Jau buvau mačiusi, kad yra modernių užsegamų medvilninių, kelnytes primenančių vystyklų, tačiau jie atrodė labai brangūs. Taip pat nerimavau, kad gal bus per sunku. Bet, laimei, sutikau mamų, kurios papasakojo ir parodė, kad viskas kur kas paprasčiau. Pasitarę su vyru, nusprendėme pabandyti“, – pasakoja daugiavaikė mama.
Kaip ir visiems jauniems tėvams, jiedviem galva sukosi nuo bandymo suprasti, kiek ir ko reikia naujagimiui. Daiktų sąrašas išėjo ilgas, o suma jiems įsigyti susidarė tikrai apvali, tad dėl kiekvieno daikto pora tiesiog pradėjo kelti klausimus: ar jo tikrai reikia, ar būtinai reikia naujo, ar tikrai daiktų reikia tiek daug ir ar tikrai reikia dabar? Kai į juos atsakė, sąrašas iškart sutrumpėjo net keletą kartų! Gimus pirmai dukrai, jaunieji tėveliai turėjo medžiaginę nešynę, keletą būtiniausių drabužėlių, pakankamai vystyklų ir vieną žaisliuką.
„Idealios būklės naudotą komodą, kuri sykiu buvo vystymo stalas, susiradau per skelbimus. Naują medžiaginę nešynę įsigijau iš draugės, kuriai ji „neprilipo“, vystyklų pasiuvo kita bičiulė, visą kalną dėvėtų drabužėlių naujagimiui gavau iš sesers, automobilinę kėdutę atidavė bendradarbis. Kūdikių daiktai dažniausi būna naudoti labai trumpą laiką – kai pamatai, kokios jie puikios būklės ir kad juos gali gauti nemokamai arba pusvelčiui, ranka nebekyla pirkti naujų. Be to, panaudojus vos keletą mėnesių, daiktus dar galima perduoti kitiems ir tokiu būdu pratęsti jų gyvenimą“, – savo patirtimis dalinasi trijų vaikų mama.
Paklausta apie iššūkius, kurie kilo tvariai auginant vaikus, moteris prisipažįsta: „Mano galva, didžiausias iššūkis tėvams, nusprendusiems vaiką auginti ekologiškai, – aplinkinių spaudimas. Jei mudu su vyru prasitardavome, kad auginsime kūdikį naudodami medžiaginius vystyklus, sulaukdavome gąsdinimų, kad bus per sunku. Juokingiausia, kad protindavo net ir neturintieji savo vaikų. Gimus pirmagimei, visų artimųjų paprašėme nepirkti jokių žaislų. Tačiau vis tiek kiekvienas atnešė po barškutį. Su vyru juokais svarstėme – įdomu, kokį kiekį žaislų būtume gavę, jei nebūtume prašę jų nepirkti? Močiutėms ir seneliams atrodė nedovanotina, kad vaikas neturės „padoraus“ vežimėlio, todėl jam įsigyti padovanojo pinigų, beliko išsirinkti norimą. Įsigijome naują, didelį, patvarų, klasikinio stiliaus. Jis atitarnavo ne tik vežiojant visas tris mūsų dukras, bet ir dar porą draugių mažylių.
Tėvams, dar tik laukiantiems vaikelio atėjimo į šį pasaulį, Asta pataria įjungti kritinį mąstymą ir gerai apsvarstyti, ko reikia būtent jūsų šeimai, ir kviečia nepasiduoti madai, nepulti į kraštutinumus ir likti ištikimiems savo vertybėms. Ji teigia, kad svarbiausias tėvų darbas pirmomis dienomis, savaitėmis, mėnesiais – susipažinti su vaikeliu, užmegzti su juo ryšį. „Visos priemonės ir daiktai turi jums padėti, o ne trukdyti ir kelti nereikalingą įtampą“, – sako pašnekovė. – Tarkime, jeigu jaučiate, kad vystyklų skalbimas jus erzina ir nebeturite kantrybės vaikams, gal verta apsvarstyti, kad gera nuotaika namuose yra svarbiau nei siekis gyventi tvariai. Ir, priešingai, jei įsigijote naują vežimėlį, mobiliąją auklę ar kitos technikos tik dėl to, kad „visi pažįstami tai perka“, turbūt irgi kankinsitės – konkrečiai jums nepasiteisinę daiktai tik užims vietą ir privers jaustis kaltus , kad išleidote tiek pinigų, o nesinaudojate“. Jei norite įsitikinti, ar jums tikrai reikia vieno ar kito daikto, Asta siūlo prieš jį įsigyjant, iš ko nors pasiskolinti.
Taip pat nereikėtų tikėtis, kad daiktų gausa savaime išgelbės nuo tėvystės rūpesčių. Tarkime, visai nesvarbu, kiek sumokėtoje už lovelę, jeigu kūdikis nenori joje miegoti.
„Smagu, jeigu ekologiški pasirinkimai suteikia džiaugsmo ir padeda labiau pasitikėti savimi kaip tėvais. Bet tai neturėtų tapti varžybomis ar mėginimu kažką įrodyti aplinkiniams“, – sako pašnekovė. – Šeimoje nuo pat pradžių stengėmės visko pirkti kuo mažiau. Mums patiko mintis, kad neverta apsikrauti daiktais ir kad be daug ko galime kuo puikiausiai išsiversti. Visgi pastebėjau, kad su kiekvienu vaiku keičiasi situacija ir tuo pačiu požiūris. Tarkime, augindami vyresnėles, neturėjome maitinimo kėdutės – jos valgė sėdėdamos mums ant kelių. Ir mums tai puikiausiai tiko. Tačiau, kai atsirado mažiausioji, maitinimo kėdutę įsigijau – reikėjo laisvų rankų, kad galėčiau maisto įdėti ir sesėms. Be to, man patiko, kad visi, įskaitant mažąją, susėdame kartu valgyti prie stalo ir ji taip pat gali valgyti savarankiškai“.
Savo vaikus (8 ir 3,5 metų) naudodama daugkartines sauskelnes auginusi prisipažįsta ir viena iš „Miesto laboratorijos“ įkūrėjų Agnė Gaisrė.
„Prieš 8 metus buvo daugkartinių sauskelnių bumas, bet kartu informacijos buvo ne tiek ir daug. Susiradusi iškarpų, sauskelnes bei vystyklus iš senų kilpinių rankšluosčių bei flanelės atraižų siuvausi pati. Antrajai dukrai iš naujo siūti jau nebereikėjo“, – sako ji.
Pirmas akstinas auginti vaikus tokiu būdu Agnei buvo aplinkosauginis. O kadangi sauskelnes siuvosi pati, netruko pajusti, kad tai puikus būdas sutaupyti pinigų. Trečias dalykas, kuris paskatino naudoti daugkartines sauskelnes, buvo nauda, kad tokias sauskelnes dėvintis vaikas, kai jau paūgėja, anksčiau ima sėstis ant puoduko.
Agnė sako, kad pasiryžimas auginti vaiką tokiu būdu yra labiau psichologinis.
„Jeigu nori, ieškai, kaip viską padaryti, o jeigu nenori, ieškai priežasčių to nedaryti, – sako ji. Aš nebuvau radikali. Jeigu žiemą, kai lauke būdavo -10, eidavome pasivaikščioti ir žinodavau, kad vaikas užmigs, nedėdavau jam daugkartinių sauskelnių. Lygiai taip pat elgdavausi, kai turėdavome kur nors keliauti ir žinodavau, kad daugkartines sauskelnes pakeisti bus nepatogu. Nereikia pernelyg apsisunkinti, bet tuo pačiu ir kankini savęs mintimis, kad nusižengėme savo principams. Turi nugalėti sveikas protas“.
Paklausta, iš ko daugiausiai sulaukusi palaikymo, moteris sako, kad tuo metu labai aktyvus buvęs „Prieraišiosios tėvystės centras“, kuriame ji lankė kursus apie vystyklus bei nešiokles kūdikiams, bendravo su bendraminčiais. Aktyviai veikė ir tėvų forumas, kuriame ji visada galėjo sulaukti pagalbos ir gauti patarimų. Agnė įsitikinusi, kad jeigu jau kažką pradedi, reikia ieškoti sąjungininkų, o ne tų, kurie sako, kad tai, ką darai, yra nesąmonė.
PAPRASTI PATARIMAI, KAIP TVARIAI AUGINTI KŪDIKĮ:
1. Naudokite daugkartinius vystyklus. Skaičiuojama, kad vienas kūdikis sunaudoja maždaug 6000-7000 vienetų vienkartinių sauskelnių. Joms visiškai suirti gali prireikti net 500 metų. Daugkartiniai vystyklai yra gerokai patobulėję – jie gražūs ir patogūs, juos lengva prižiūrėti, galima rinktis iš daugybės modelių ir spalvų.
2. Medžiaginiai pašluostukai. Jūs puikiausiai galite išsiversti be vienkartinių drėgnų servetėlių ar vienkartinių sugeriančių paklotų. Kūdikio užpakaliukui nuvalyti ar nusausinti galite rinktis nedidelius švelnaus audinio rankšluostukus. Įsigykite porą neperšlampamų, daugkartinių paklotų. Flanelės ir marlės palutės bus ir patiesaliukai, ir puiki priemonė pašluostyti, jei vaikas atpylė.
3. Natūrali kosmetika. Ji nebūtinai brangiai kainuoja! Jeigu jūsų kūdikis nėra alergiškas, jo odos priežiūrai pakaks paprasčiausio natūralaus aliejaus (tinka kokosų, sviestmedžių, alyvuogių aliejai arba jų mišiniai).
4. Jei tik įmanoma, žindykite. Žindymas krūtimi nieko nekainuoja ir nesukuria jokių atliekų. Jei jaudinatės, ar pavyks, verta investuoti į kursus ar asmeninę konsultaciją su sertifikuota žindymo specialiste. Jums tikrai nebūtina iš anksto nusipirkti pientraukį, buteliukų ir žindukų – jei jų prireiks, tikrai suspėsite įsigyti jau vaikeliui gimus.
5. Naudoti daiktai puikiai tinka! Baldai, vežimėlis, drabužiai – daug ką galima įsigyti iš antrų rankų. Svarbu įsitikinti, kad daiktas nėra sugadintas, tebėra visos detalės ir jis gali funkcionuoti pagal savo paskirtį.
6. Atidžiai rinkitės žaislus. Pigaus plastiko žaislai gali turėti didesnį kiekį pavojingų ir nuodingų medžiagų – ftalatų, todėl verta ieškoti pagamintų iš natūralių medžiagų arba bent jau rinktis patikimus gamintojus, kuriems rūpi saugumas. Kai kurie ugdymo specialistai įsitikinę, kad per daug ryškūs ir specifikuoti žaislai skurdina vaikų vaizduotę. Daug daugiau naudos, kai mažylis gali saugiai tyrinėti tikrą aplinką ir namų apyvokos daiktus.
